Archive

Monthly Archives: February 2014

1Meno istorijos paskaitos, kurias sugėrineju beveik kiekviena savaitę, privertė mintyse daug laiko praleisti su performansininkais. Žavėtis, kiek stiprybės/beprotybės jie turi. Kaip dėl idėjos, tikslo, simbolikos, fizinis kūnas tampa įrankiu, kurio neskauda. Na taip, skauda, bet čia juk antraplanis dalykas, kaip koks gimdymo skausmas.

Long live Carolee Schneemann, kuri pirmoji pradėjo kombaininti save performasuose. Long live the queen, Marina Abramovič, pradėjusi Balkanų baroką ir destrukciją bepročių visuomenėje.
„Art must be beauti­ful. Artist must be beauti­ful“. Tačiau juk taip ir yra!
Ir must be čia jau nebereikalingas.

Ir pabaigai šiek tiek Bukowskio:

The area dividing the brain and the soul
is affected in many ways by
experience —
some lose all mind and become soul:
insane.
some lose all soul and become mind:
intellectual.
some lose both and become:
accepted.

IMG_9407 IMG_9520 IMG_9631 IMG_9714
nuotraukos Lisa Sorgini

1Gerai. Apie tokį dalyką kaip Grįžulo ratai turbūt teko porą trejetą sykių girdėti. Kaip ir apie  Paukščių taką, kuris man asocijuojasi, deja, ne su saldainiais, o su televizijos bokštu. Nesvarbu, kad čia Vilniuje nė velnio negaliu nieko matyti. O bandžiau, ir ne sykį. O Canis Major?

Didysis šuo. Kurį atrado ir misteris  Ptolemėjas. Žvaigždynas, kurio ryškiosios žvaigždės Sirijaus (Sothis, Canicula arba tiesiog kalbėkim paprasčiau – šuns žvaigždė) vardas taip pat skambina galvoje varpais. O Sirijus iš tiesų tėra Didžiojo šuns akis. Arba retsykiais nosis.

2

Kodėl man taip labai patiko? Šuo, kurio balsas į dangų neina? Nuožmusis Oriono skalikas, padedantis persekioti visai šalia skuodžiantį kiškį ar taurą? O gal dėl begalės graikų/romėnų mitų: Dzeuso  dovanotasis Europai saugoti Kretą; deivės Dianos nepamainomas patikėtinis Procris; arba tiesiog dvigalvis šuo, kaip koks cerberis nerimstantis virš galvų ir kai giedra šokantis į priekį vytis.
Sergėtojas – medžiotojas – įvairių civilizacijų kulto bei navigacijos žvaigždynas. Kurio pakraščiu lyg pabūgęs praeina Paukščių Takas.
Pakraščiu, šalia Didžiojo Šuns. Kurio vieta, jaučiu, turėtų būti ne tik virš galvų, bet ir ant mano raktikaulio.

Vaizdas: Stanislava Pinchuk, Wikipedia platumynai